Apie tradicinio formato japoniškus pjūklus:

Japoniškas pjūklas, priešingai nei vakarietiškas, yra traukiamojo pjovimo (angl. pull saw). Kodėl?

Yra daug nuomonių, bet panašu, kad niekas nežino tiksliai. Tarkime, istoriškai taip susiformavo – atvirkščiai nei Vakarų pasaulyje.

Kaip šalutinis poveikis (o gal ir priežastis), japoniško pjūklo geležtė yra žymiai plonesnė, dėl šio skirtumo įvyksta keletas įdomių dalykų rankinio pjūklo naudojime:

• Pjovimo metu atsirandant pasipriešinimui ir pjūklą traukiant, geležtė įsitempia kaip styga. Jei tokio plonumo geležte bandytumėte stumti – ji iškart susilankstytų.
• Plonesnė geležtė = mažiau pjuvenų (t. y. mažiau švaistoma energija).
• Ilgas kotas. Traukiamam pjovimui pats patogiausias. Kaip pliusas – galima pjūklą suimti abiem rankomis. Vėlgi, efektyviau. Kai reikia, pjovimas vyksta greičiau, jėga dalinasi abiems rankoms – galima dirbti ilgiau ir sklandžiau. Kartais paaiškėja, kad net ir grubesniam pjūviui neapsimoka traukti elektrinio pjūklo dėl gaišaties jį nustatant, būtinybės naudoti apsaugos priemones, didesnės klaidų rizikos ir keliamo triukšmo.
• Dar vienas efektas pasireiškiantis jau po pirmo pjūvio – prisirišimas. Labai sunku, po tikro japoniško pjūklo, sugrįžti prie kitokio. Ar tai būtų pigios, seniau bandytos imitacijos, ar senovinis neprižiūrėtas vakarietiškas pjūklas.

Apie Gyokucho pjūklus:

Gyokucho (Razorsaw) tituluojamas kaip japonišką pjūklą modernizavęs gamintojas. Plačiai paplitęs po visą Japoniją (ir pasaulį) ir aukštai vertinamas. Visa produkcija gaminama Gyokucho gamykloje – Ono mieste, Japonijoje.

Senais laikais japoniški pjūklai buvo kaldinami mažose kalvėse, pilnai rankiniu būdu ir buvo labai delikatūs įrankiai. Reikėjo mokėti juos išgaląsti rankine dilde; smulkūs dantukai buvo jautrūs lūžinėjimui. Pjaunantieji turėjo būti patyrę meistrai. Todėl japoniškas pjūklas nebuvo taip lengvai prieinamas.

Gyokucho nusprendė perkelti genialų ir ištobulintą įrankį į naują amžių. 1969 m. pirmieji sukūrė keičiamos geležtės sistemą ir mechanizavo geležčių gamybą, kartu įdiegdami impulsinį (elektros srove) dantukų grūdinimą.

Rezultatas – beveik nepakitęs nuo tradicinio, bet žymiai prieinamesnis ir tinkamas net pradedantiesiems japoniškas pjūklas:

• Lengvai išardomas. Geležtę galima pakeisti nauja, kai tik atšimpa.
• Impulsiniu būdu grūdinti dantukai (66-70 HRC), neatšimpa labai ilgai. Nepalyginamai ilgiau nei tradicinės geležtės.
• Tokiu būdu grūdinti dantukai mažiau lūžinėja (lūžta ir šie, bet tam reikės pastangų).
• Geležtė padengta plonu nikelio sluoksniu – pjūklas atsparesnis rūdims.
• Mažesnė kaina už profesionalų įrankį, tarnausiantį ne vienus metus.